Karmėlavos parapijos piligrimai aplankė Žemaitiją
Šių nuostabių Gailestingumo metų įkarštyje Karmėlavos šv. Onos parapijos piligrimų grupė pabuvojo Varnių ir Telšių krikščioniškosios Lietuvos istorijai reikšmingose vietose.
Aplankytoje Varnių šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje prisilietėme prie Žemaitijos krašto krikščionybės ištakų. XVIII a. statytoje bažnyčioje gerėjomės barokinio stiliaus meistrų darbais. Buvome nusileidę į kelių šimtų metų senumo kriptą, kur ilsisi vyskupų Merkelio ir Juozapo Arnulfo Giedraičių sarkofagai. Susivienijome maldoje prie 2014 metais statyto Varnių Lurdo. Antroji mūsų aplankyta bažnyčia šiame mažame Varnių miestelyje – šv. Aleksandro bažnyčia. Tai medinė, dar XVIII amžiuje pastatyta šventykla, kurioje daugiau atsiskleidžia švelniai įmantri iliuzinė liaudies meistrų puošyba.
Piligrimus nustebino Varniuose Žemaičių vyskupystės muziejus. Jame vaizdžiai parodytas buvusios Varnių kunigų seminarijos likimas. Čia sukaupti ir puikiai išeksponuoti sakrališkojo vaizduojamojo meno dirbiniai, Lietuvoje sutinkamų kryžių maketų kolekcija su reikšmingu pritaikymu teritoriniams vienetams, istorinėms epochoms ir gyvenimo momentams. Tačiau nuostabiausia buvo prisiliesti prie autentiškų sienų, kuriose Vyskupas Motiejus Valančius pradėjo Lietuvoje kovą prieš rusifikaciją ir blaivybės sąjūdį, kur gimė Mykalojaus Daukšos ,,Postilė“, verstas pirmasis lietuviškas J. Ledesmos katekizmas ir t.t. Kunigystės mokslus čia ,,krimto‘‘ ir Antanas Baranauskas, Antanas Strazdas, Antanas Vienažindys. Varnių kunigų seminarija XIX a. generalgubernatoriaus generolo Michailo Muravjovo buvo perkelta į Kauną, siekiant sunaikinti lietuvių tautos pasipriešinimą.
Pakeliui į Telšius suorganizuota agapė. Pačiuose Telšiuose visų laukė ypatinga Lietuvos senųjų dvarų reikmenų ir sakralinių meno vertybių paroda, tautos dvasingumu alsuojanti liaudies meistrų rankomis pagamintų didžiulė šventųjų kolekcija, atitinkanti žemaičių ir visos lietuvių tautos gyvenimo papročius lydinčius šventuosius. Piligrimai užlipo ir penktąjį muziejaus aukštą, kur apžvelgė miesto „ant devynių kalvų“ panoramą. Atminimui padaryta bendra nuotrauką prie Pranciškaus Smuglevičiaus, gyvenusio 1745 – 1807 m. vienos didžiausių drobių ,,Agripina perkelia savo vyro Germaniko palaikus“. Ši įspūdingo dydžio drobė 1940 m. buvo atvežta iš Pavandenės dvaro. Tai vienas svarbiausių žemaičių „Alkos“ eksponatų, atspindinčių klasicistinę to laikotarpio epochą, vaizduojamąjį sakralinį meną, Lietuvoje kūrusių dailininkų galimybes bei senųjų Lietuvos dvarų ir bajorijos meno vertybių suvokimo lygį.
Apžiūrėję Telšių senamiestį ir Durbės mūšiui paminėti tik atidengtą paminklą, meldėmes 1624 m. pastatytoje Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje. Katedros klebonas kun. Darius Trijonis Karmėlavos piligrimams asmeniškai padovanojo ekskursiją po Katedrą, papasakojo jos istoriją. Bendrai meldėmės už Karmėlavos šv. Onos parapijos gyvuosius.
Gėrėdamiesi Žemaitijos bažnyčių gausa ir grožiu, pilni įspūdžių grįžome namo.
D. Lileikienė
