Kuo mums brangi kaimyninė Latvija suprantame tada, kai karštomis vasaromis su latviais tenka dalintis Baltijos pajūriu. Giliau į rytus nuo Zarasų pro Daugpilį pasitinka mus ežeringas Latgalos kraštas. Dar XIII amžiuje Lietuvos karalius Mindaugas, siekęs sujungti baltų gentis, buvo čia nužudytas vieno iš savo pavaldinių kunigaikščio Daumanto. Karalius Mindaugas ir karalienė Morta – Latgalos didiko dukra Marta, kuri ištekėjo už Mindaugo, buvo pirmieji mūsų krašto krikščionys.

Klebonui kun. Virginijui Veprauskui paraginus, sekmadienį, rugsėjo 20 d., išsiruošta į piligriminę kelionę, kurios tikslas dalyvauti bendrame dviejų baltų tautų valstybių Latvijos ir Lietuvos renginyje.

Dvidešimt dviejų žmonių grupė iš pat ryto aplankė Agluonoje įsikūrusi Vijos Ancenės duonos muziejų. Energinga latvė Karmėlavos parapijiečius pasitiko labai šiltai ir išradingai. Skambėjo latviška muzika, ragauta duona ir obuolių pyragas su žolelių arbata. Ponia Vija parodė kaip pagaminti duoną, gerbti ir mylėti ją. Ji pabrėžė, kad juoda duona – maisto produktas, kurį gamina tik dvi pasaulio tautos – latviai ir lietuviai.

Svarbiausias dienos tikslas - Agluonos bazilika buvo pasiektas laiku. Tai Latvijos katalikų centras, kur didžiausia šventė – Žolinė (rugpjūčio 15 d.), pritraukianti tūkstančius maldininkų iš viso Pabaltijo. Su šia vieta susiję daug padavimų ir tikrų istorijų. 1236 m. rugsėjo 12 d. čia buvo nužudytas ir palaidotas Lietuvos karalius Mindaugas su visa šeima. Vėliau šioje vietoje buvo pasirodžiusi Šv. Mergelė Marija. Nuo XVIII a. iškilo didingi krikščioniški maldos namai. 1980 metais, Latvijos katalikams minint Agluonos bazilikos 200 m. jubiliejų, Romos popiežius Jonas Paulius II jai suteikė ,,Basilica Minoris“ titulą, o po trejų metų JE vyskupą J.Vaivodą paskyrė kardinolu. Agluonos bazilikoje esantį ant ąžuolo lentos nutapytą Dievo Motinos paveikslą (XVII a.) tikintieji laiko stebuklingu. Netoli Bazilikos teka šaltinis, kurio vanduo yra gydantis.

Didžiuliams vargonams sugaudus ,,Pulkim ant kelių“, prasidėjo šv. Mišios latvių, lietuvių, anglų kalbomis. Latviškai giedojo Latvijos operos atlikėjai, o lietuvių kalba šv. Mišias nuskaidrino iš Ramygalos ir Panevėžio atvykę vaikų ir jaunimo chorai ir orkestras.
Šv. Mišias aukojo apie 10 vyskupų iš įvairių regionų, Nuncijus Baltijos šalims iš Vatikano bei daug kunigų. Mišiose dalyvavo kelios delegacijos iš Lietuvos. Malonu buvo matyti ir mūsų vyskupą monsinjorą Sigitą Tamkevičių.

Po šv. Mišių aukos šventė persikėlė į Bazilikos aikštę – paminklo Lietuvos karaliui Mindaugui ir jo šeimai, nužudytai šioje vietoje, atidarymą.  Agluonos Baziliką supa didžiulė kelių hektarų aikštė, apjuosta kryžiaus keliais, kurią palaimino pats Romos popiežius Jonas Paulius II, 1980 m. čia lankęsis ir nakvojęs.
Paminklo Mindaugui autorius – vilnietis Vidmantas Gylikis atskleidė šiuo nuostabiu darbu ne tik karaliaus Mindaugo didybę ir valdingumą, bet ir žmogiškąją šilumą, šeimos, kaip valstybės vieningumo, stiprybės ir tęstinumo pagrindą. Karalienė Morta pavaizduota kaip gyvybės ir meilės šaltinis ir uola, gaivinantis ir palaikantis susikaupusį ir sutelktą Mindaugo žvilgsnį didiems darbams ir žygiams. Karūna, kurią laiko Mindaugas – mūsų valstybingumo ir savarankiškumo įrodymas.

Paminklo atidarymo ceremonijoje dalyvavo dviejų valstybių Lietuvos ir Latvijos ambasadoriai, giedojo chorai, skaitovai skaitė eiles.

Vakarop aplankytas kitas objektas – Kristaus Karaliaus kalnas. Tai 2006 m. pradėtas kurti parkas, kurio iniciatoriai buvo skulptorius Janis Stupans, paskyręs 20 ha žemės sklypą, ir buvęs lakūnas bandytojas Eriks Delpers, taip pat kuriantis medines skulptūras. Parkas sujaudino lankytojų gausa ir susižavėjo žmogaus rankų darbo, fantazijos ir gamtos sinteze.

Grįžtant namo piligrimai dalinosi įspūdžiais, gražios emocijos liejosi per kraštus. Nuostabus vakaras palydėtas jau Lietuvoje ant Zarasų apžvalgos tilto.

Dėkojame Dievui už nuostabią kelionę, pažinimo džiaugsmą ir buvimą bendrystėje.

Dovilė Lileikienė