Gyvenimo peržvalgos klausimai
Neteisti
Ar atpažįstu tokius santykius, kai siekiu būti visada teisus, kai save, savo ambicijas ir požiūrį laikau svarbesniais negu kitų ir kai teisiu kitus?
Ką stengiuosi matyti: kitų klaidas ir juos žeminti ar kitų talentus ir juos vertinti? Iškilus nesutarimams, kas man yra svarbiau: tai, kas mus skiria, ar tai, ką turime bendra?
Ar nepasiduodu piktosios dvasios pagundai ir nesileidžiu įtikinamas, kad spręsti sunkias situacijas ir gydyti žaizdotus santykius galiu vadovaudamasis savo tiesa
ir žmogiška logika?
Ar nežvelgiu į aplinkinius iš aukšto ir iš tolo?
Ar nuolat neprikišu kitiems jų klaidų?
Nesmerkti
Ar sugebu smerkti nuodėmę (veiksmą ar žodį), o ne asmenį?
Ar esu kažką pasmerkęs, „nurašęs“ kaip tą, kuris nebegali pasikeisti?
Ar savo pasirinkimais nesu pasmerkęs kito žmogaus skurdui, atskirčiai, pažeminimui, nevilčiai?
Ar mano gyvenime yra santykių, kuriuos esu pasmerkęs kaip beviltiškus, nebeatstatomus?
Ar tikiu, kad Dievui nėra negalimų dalykų?
Atleisti
Ar vadovaujuosi taisykle, kad turiu atleisti „septyniasdešimt septynis kartus“ (Mt 18, 22)?
Kas mano gyvenime vyrauja: atleidimas, dovanojantis džiaugsmą ir ramybę, ar nuoskauda, kurstanti skausmą, nerimą, pyktį?
Kur mano gyvenime trūksta atleidimo, kuriems žmonėms turiu atleisti?
Ar stengiuosi žengti susitaikymo link: siekiu suprasti klaidą, rasti sprendimą, atsiprašyti ir atleisti?
Ar prašau Viešpatį malonės atleisti tiems, kuriems pats savo jėgomis nesugebu atleisti?
Duoti dosniai, su kaupu, dovanoti:
Koks mano gyvenimas tikslas – asmeninė sėkmė, garbė ar savęs dovanojimas kitiems?
Ar nevengiu bet kokio įsipareigojimo, galinčio atimti iš manęs laisvalaikį?
Kas man padėtų nugalėti savanaudiškumą, kad galėčiau labiau save dovanoti? Kaip norėčiau labiau dėl kitų įsipareigoti?
Ar tikėjimas skatina mane susitikti kitus, įsipareigoti, tarnauti?
/pagal bernardinai.lt/
