Karmėlavos parapija 1782 metais
Neries upė skiria Karmėlavos parapiją į dvi dalis. I dalis šiapus, kur ant kalno stovi Karmėlavos bažnyčia su miesteliu; prasideda nuo Salupių užusienio ir Rudmėnų bajorkaimio, kurie ribojasi su Skarulių parapija, už pusantros mylios nuo Karmėlavos, [ir tęsiasi] iki Kauno klebono Vaistariškių kaimo, kuris ribojasi su Kauno parapija, už pusės mylios nuo Karmėlavos; susidaro dvi mylios. Nuo tos pačios Karmėlavos iki šviesiojo dauggalio [Juozapo] Prozoro, Vitebsko vaivados, Gečeldavičių ir Neveronių kaimų, kurie ribojasi su Rumšiškių parapija, yra 1 mylia; neįskaitomi 3 būdininkai, gyvenantys girioje, iki kurių iš Karmėlavos - 2 mylios; jie priklauso Karmėlavos seniūnui. II dalis — už Neries, prasideda nuo jų malonybių ponų Valadkevičių dvaro, vadinamo Koncavomis, kuris ribojasi su Kaunu, už mylios nuo Karmėlavos, [ir tęsiasi] iki Karmėlavos seniūno kaimo, vadinamo Batėgala, kuris ribojasi su Skarulių parapija, [už] pusantros mylios nuo Karmėlavos; išilgai - pustrečios mylios. Iš tos pačios Karmėlavos skersai iki jo malonybės pono Dominyko Tiškevičiaus, Kauno parapijos rotmistro, Naujosios ir Senosios Būdų, kurios ribojasi su Vandžiogalos parapija, - pusantros mylios. Apskritai visoje parapijoje yra 11 bajorkaimių, tai yra Eigirgala, Romaškiai, Voškoniai, Radikiai, Šatijai, Andruškoniai, Drąseikiai, Davalgonys, Mikainiai, Išorai ir Rudmėnai. Dvarų - 5: šviesiojo dauggalio pono Chrapovickio, Karmėlavos seniūno; dauggalių jų malonybių ponų Šimkovskių, Kauno apskrities medžioklininko [Šimkovskio] sūnų, - Mikališkiai; jų malonybių ponų Tiškevičių, Kauno apskrities rotmistrų, - Lepšiškiai ir Lapės; jų malonybių ponų Valatkavičių - Koncavos.
Parapinė bažnyčia - Karmėlavos kaime, arba miestelyje, medinė, dar gera, yra Kauno paviete ir dekanate. Dvarai, kaimai, vietos, priklausantys šiai parapijai, tame pačiame paviete esantys, yra sudėti abėcėlės tvarka ir aprašyti.
Andruškoniai - bajorkaimis, kur yra ir to paties pavadinimo kaimas; priklauso Karmėlavos bažnyčiai, yra šiaurėje, pusė mylios nuo Karmėlavos bažnyčios per Neries upę.
Antabaliai - užusienis, šviesiojo dauggalio pono Chrapovickio; yra žiemos rytuose, dvi mylios nuo bažnyčios.
Amprūdžiai - kaimelis, jo malonybės pono Šimkovskio; yra šiaurėje, apytikriai pusė mylios
Aukščiai- užusienis, jo malonybės pono Valadkevičiaus; yra žiemos vakaruose, didžioji mylia.
Betogala - kaimas, priklauso šviesiajam dauggaliui Juozapui Chrapovickiui, seniūnui, čia prasideda Skarulių parapijos riba; yra prie Neries upės, tarp šiaurės ir vasaros rytų; važiuojant į Jonavą arba iš Šėtos visas matyti, atstumas - didžioji mylia; yra ir keltas per Nerį.
Buivydai - kaimelis, su Rojaus bažnytėle, jo malonybės pono Šimkovskio; šiaurėje, didžioji mylia.
Biruliškės - užusienis, dauggalio jo malonybės kun. Pranckevičiaus, Kauno dekano; pietuose, pusė didžiosios mylios.
Senoji Būda - kaimelis, jo malonybės pono Tiškevičiaus; už Neries upės, atstumas - apytikriai mylia, vasaros vakaruose.
Senoji Būda - užusienis, šviesiojo dauggalio Chrapovickio; žiemos rytuose, palei Žaslių kelią, dvi mylios; ten baigiasi Karmėlavos parapija ir prasideda Žaslių ir Rumšiškių parapijos.
Naujoji Būda - jo malonybės pono Tiškevičiaus; tarp vasaros vakarų ir šiaurės, yra riba tarp Babtų ir Vandžiogalos parapijų, atstumas - didžioji mylia.
Davalgonys - bajorkaimis, kur gyvena įvairūs valdytojai; yra pietuose, ketvirtis mylios.
Drąseikiai - kaimas, jo malonybės pono Šimkovskio, kur gyvena du bajorai; yra šiaurėje už Neries upės, pusė mylios.
Daukliūnai - kaimas, šviesiojo dauggalio Chrapovickio, Karmėlavos seniūno; žiemos rytuose, pusė didžiosios mylios.
Eigirgala - bajorkaimis, įvairių jų malonybių ponų valdytojų - Kasparo Eigirdo, Kazimiero ir Mateušo, taip pat Eigirdų, Jono Radvilavičiaus, Antano Jakimavičiaus, Jono Šatinskio, Jono Vistickio, Mykolo Daškevičiaus, Tadeušo Prūsevičiaus, Juozapo Nedzelevičiaus ir t.t. paveldas; vasaros vakaruose, atstumas - viena mylia per Neries upę.
Cječeldavičiai - kaimas, dauggalio jo malonybės pono Adomo Kozakovskio, pilies teisėjo; pietuose, apytikriai mylia.
Guldynai - užusienis, šviesiojo dauggalio Chrapovickio, tarp šiaurės ir vasaros rytų, pusė didžiosios mylios.
Išorai – įvairių valdytojų – jų malonybių pono Zdanavičiaus, Antano Stančiko, Jono Lakavičiaus ir Vincento Zdanavičiaus; netoliese, apačioje - šviesiojo dauggalio Prozoro smuklė; yra vasaros rytuose, pusė didžiosios mylios.
Karmėlava - kaimas, arba Karmėlavos seniūnija, priklauso šviesiajam dauggaliui Chrapovickiui; dvaras ir Karmėlavos parapinė bažnyčia - Kauno paviete ir dekanate, nuo Kauno - dvi didžiosios mylios; tame kaime yra bažnytinis jurzdikas; senovė liudija, kad Karmėlava buvo žymus miestas, tačiau, be supiltos pilies, [kitų] įrodymų nėra.
Koncavos - jo malonybės pono Andriaus Valatkevičiaus; žiemos vakaruose, už Neries upės, didžioji mylia, kur baigiasi Karmėlavos parapija ir tuoj pat prasideda Kauno.
Kūgiai - užusienis, šviesiojo dauggalio Juozapo Chrapovickio; pusė mylios.
Lepšiškiai - dvaras, jo malonybės pono Dominyko Tiškevičiaus; vasaros vakaruose, už Neries upės, ketvirtis mažosios mylios.
Lapės- dvaras ir kaimas, taip pat mūrinė bažnytėlė, jo malonybės pono Tiškevičiaus; tarne kaime [jis] turi kelis žmones. Taip pat jo malonybės pono Andriaus Valatkevičiaus dvaras su mūrine bažnyčia, žiemos vakaruose; o kaimas yra tarp vasaros vakarų ir šiaurės, pusė mylios, ir perkėla per Neries upę.
Lankiškiai - dauggalio jo malonybės pono Andriaus Valatkevičiaus; už Neries upės, žiemos vakaruose, pusė didžiosios mylios.
Lantainiai - šviesiojo dauggalio Tiškevičiaus, Rumšiškių seniūno; yra už upės, žiemos vakaruose, didžioji mylia.
Mikališkiai - dvaras, jo malonybės pono Šimkovskio; į šiaurę viena mylia.
Mikainiai - bajorkaimis, įvairių valdytojų; vasaros rytuose, pusė didžiosios mylios.
Masteikiai - kaimas, už Neries upės; jis kitados priklausė Lapių bažnyčiai, o dabar jį valdo jo malonybė ponas Dominykas Tiškevičius; vasaros vakaruose, 1000 žingsnių nuo bažnyčios.
Neveronys - kaimas, šviesiojo dauggalio jo malonybės pono Prozoro, kur yra ir jo malonybės pono Karolio Jančevskio palivarkas su keliais žmonėmis; pietuose yra Rumšiškių parapijos riba; mažoji mylia, [kelias] vingiuotas, klampus, pilnas šaknų.
Naujasodis - jo malonybės pono Dominyko Tiškevičiaus, kur gyvena vieni burliokai; yra šiaurėje, už Neries upės, mažoji mylia.
Naujasodis - šviesiojo dauggalio Chrapovickio, taip pat burliokų apgyventas; rytuose, pusė mylios.
Antrasis Naujasodis - to paties jo malonybės pono; pietuose, pusė mažosios mylios.
Gaižūnai - kaimas, jų malonybių ponų Markovskių; į šiaurę, už Neries upės, pusė mylios.
Peleniai - dauggalio jo malonybės kun. Pranckevičiaus, arba priklauso Kauno bažnyčiai; prie pat Neries, vakaruose, pusė ketvirčio mylios.
Pašiliai- kaimelis, jo malonybės pono Šimkovskio; vasaros rytuose, viena mylia,
Pakalniškiai - kaimelis, jo malonybės pono Dominyko Tiškevičiaus; šiaurėje, trys ketvirčiai mylios.
Radikiai - bajorkaimis, žiemos vakaruose, mažoji mylia.
Romaškiai - taip pat bajorkaimis, jų malonybių ponų Stanislovo Ibianskio, Juozapo Roslavičiaus, Simono ir Mykolo Vorlovskių, Onos Dapkevičienės, Adomo, Juozapo, Antano Roslavičių, Tamošiaus Kazakevičiaus, Jurgio ir Tamošiaus Romaškių, Dominyko Šimkovskio, Simono Januškevičiaus; žiemos vakaruose, per Neries upę didžioji mylia.
Rudmėnai - bajorkaimis, jų malonybių ponų Mykolo, Jono, Juozapo Kulviečių; ten baigiasi Karmėlavos parapija ir prasideda Skarulių; vasaros vakaruose, didžioji mylia.
Raudonė - užusienis, jo malonybės pono Dominyko Tiškevičiaus; [šiaurę, už Neries upės, apie 50 varsnų.
Šatijai - bajorkaimis, jų malonybių ponų Antano, Igno Rapalavičių, Tadeušo Ramykos, Kazimiero Jakimavičiaus, Ievos Romeškienės, Antano ir Mykolo Christovskių, Jono Šatinskio, Jono Chrizevičiaus, Dominyko Stavskio, Jokūbo Vašeikos, Magdalenos Voškevičienės, Pranciškaus Gcčio, Jono Buinevičiaus, Mykolo Abramavičiaus, Rožės Stavskos, Juozapo Jagintavičiaus; vasaros vakaruose, per Neries upę pusė mylios.
Saliai - jo malonybės pono Andriaus Valatkevičiaus užusienis su smukle, kur baigiasi Karmėlavos parapija ir prasideda Kauno; žiemos vakaruose, didžioji mylia.
Salupiai - užusienis, jo malonybės Jono Šimkovskio; prie Neries upės, ten baigiasi Karmėlavos parapija ir už šilo prasideda Skarulių [parapija]; vasaros rytuose, didžioji mylia.
Šešuva - smuklė su malūnu ir lentpjūve, šviesiojo dauggalio jo malonybės pono Chrapovickio; vasaros rytuose, pusė mažosios mylios.
Sviloniai - to paties jo malonybės pono kaimas; vasaros rytuose, pusė didžiosios mylios.
Turžėnai - kaimas ant kalno, to paties jo malonybės pono ir toks pat nuotolis.
Užusaliai - dvaras su kaimu, smukle ir malūnu, jos malonybės Elžbietos Meištavičienės; vasaros rytuose, didžioji mylia.
Vanagėliai - kaimas, jo malonybės pono Dominyko Tiškevičiaus; tuoj už Neries upės, šiaurės vakaruose, pusė ketvirčio mylios.
Varluva - kaimas ir smuklė, šviesiojo dauggalio jo malonybės pono Antano Tiškevičiaus; vasaros vakaruose, didžioji mylia; ten baigiasi Karmėlavos parapija ir prasideda Kauno, Babtų, Vandžiogalos [parapijos].
Voškoniai - jų malonybių ponų Stanislovo Prūsevičiaus, Dominyko Tiškevičiaus, Onos Vorlovskos; ten pat vakaruose, toks pat nuotolis.
Žinėnai - kaimas, jo malonybės pono Jono Šimkovičiaus; į šiaurę viena mylia; iš kur kelias kalvotas, vingiuotas ir kai kur klampus, su perkėla per Nerį.
Keliai, arba traktai, - didesni yra [šie]: vienas į Kauną, dešinėje Neries upės pusėje, o kitas - kairėje pusėje, lygus, žiemą ir vasarą geras, nors vingiuotas dėl Neries upės vingių, be to, ir dėl Vaistariškių užtvankos ir Zversos upės, varginantis pavasarį ir rudenį, 2 mylios.
Kelias - į mūsų pilies miestą, taip pat ir į Skarulius iš Karmėlavos; važiuojant šiapus Neries, kelias lygus, sausas, išskyrus du nelabai senus tiltus ir kelias seklias brastas; 3 mylios nuo Skarulių bažnyčios, o Ukmergė, pilies miestas, yra už 8 mylių. Dešinėje Neries upės pusėje iš įvairių vietų [kelias] eina į Slabadą, t.y. į Kauną, kalvotas, akmeningas, vietomis vingiuotas, klampus ir dėl dažnų upelių kiek vargingas pavasarį; yra du menki tilteliai, vienas prie Lankesos upelio, o kitas prie Lapienės upės.
Traktas - važiuojant palei Romaškius ir Eigirgalą į Vandžiogalą ir Kėdainius, šis [traktas] dėl molingų kalvų ir klampių balų, vadinamų dargais, turi daug vingių, ypač už Eigirgalos; iš tų vietų kelias į Karmėlavą būtų tiesus, tačiau jį užgožia tankūs, klampūs eglynai ir ąžuolynai, dėl kalvų [kelias] vargingas. Einant į Šatijus ir Lepšiškių dvarą, kuris yra už 10 varsnų ir iš kairės pusės lieka ant kalvos, o pakalnėje jo malūnėlis ir artimiausias Vanagėlių kaimas - iš dešinės pusės, prie Masteikių per Nerį perkeliama dažniausiai botais. Šis kelias iš vasaros vakarų yra į Karmėlavą, o iš Karmėlavos į šiaurės rytus - link Žaslių, kurie yra už 5 mylių; kelias vingiuotas, pilnas šaknų, [eina] per nykius šilus, t.y. per Karmėlavos girią, ilgomis brastomis ir upėmis be tiltų, vargingas keliaujantiems vakariniams parapijiečiams, kurių yra labai mažai dėl Karmėlavos laukymės, ji apima 3 mylias ploto.
Lapių miškai - plotas daugiau kaip mylia, pačios didžiosios kalvos - salsinės su Buivydžių, Pavartės, Andruškonių ir Lapių [kalvomis] už Neries, o šiapus Neries - pylimas už dvaro; iš miestelio važiuojant palei bažnyčią į šiaurę yra varginga, vingiuota kalva, panaši į Išorų kalną.
Pelkės, liūnai visoje parapijoje, ypač giriose, yra nesuskaičiuojami, bet nedideli.
/ „Lietuvos istorijos šaltiniai. Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m." (iš parapijos archyvų)/
